zanabyti

zanãbyti, -ija, -ijo intr. Ps, Lnkv, Alz 1. plepėti, zambatyti: Zanãbijo zanãbijo susirinkę Brž. O tujai čia nezanãbyk, gausi! Kpr. Kai pradedi, tai kažin kol nenustoji zanãbyt Slm. 2. Ps, Všk raginti, priekaištauti: Tu gali zanãbyt nezanãbijęs, vis tiek aš tavo tos gryčios šiandie nebeišbaldysiu Brž. Nu tai kas gi klauso, kad čia zanãbija boba [vyrui] Kpr.